Home
  • Nuoseklaus, integralaus aplinkosauginio švietimo, įskaitant aiškią ir pilną informaciją apie produktus ir jų įtaką aplinkai bei sveikatai, vartotojų teises
  • Atsakingo ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo. Sieksime apsaugoti supančią aplinką ir gamtą. Sieksime, kad neteisėta oro, žemės ir vandens tarša neliktų nepastebėta (užtikrindami skaidrius kontrolės mechanizmus)
  • Kurti pasitikėjimu ir bendradarbiavimu paremtą aplinką, kurioje būtų nebijoma kritinio mąstymo
  • Įgyvendinti ekonomines alternatyvas, pirmiausia žaliąsias, didindami gyventojų gerovę ir saugumą, savirealizacijos galimybes, mažindami atskirtį
  • Kurti ekologišką, socialiai atsakingą, atvirą Lietuvą, skleisti ekologiškos valstybės įvaizdį Lietuvoje ir už jos ribų
  • Skatinti žaliąją energetiką ir inovacijas
  • Įtraukti gyventojus, sprendžiant visuomeninio gyvenimo klausimus – realiomis, o ne parodomosiomis formomis
  • Stiprinti žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje ir už jos ribų
  • Nuosekliai remti socialiai atsakingą ir smulkų verslą, kuris skatina kurti ir dirbti sau ir aplinkiniams.
  • Įvesti pamatuotus progresinius mokesčius, perteklinio nekilnojamojo turto mokestį ir t.t., siekiant subalansuotos socialinės politikos, – t.y. mokestinę naštą, kiek įmanoma, perkelti ne sunkiam darbui, o pelnui
  • Pasaulietinės visuomenės, atviros įvairioms kultūroms, tautoms ir santykiui su tikėjimu, kur etnokultūros tyrinėtojas, Berlyno medijų nardytojas ir vieniša mama iš Tauragės galėtų kartu pilnavertiškai ir viena/s kitą vertindami kurti įkvepiančius, visuomenei naudingus ir aplinkai draugiškus pokyčius. Sieksime diskriminacijų ir hierarchizuotų struktūrų įtakos mažinimo, skatindami Visų dalyvavimą, kolektyvinę kūrybą, bendradarbiavimą

***

 

P.S. Šis tekstas yra juodraščio juodraščio juodraštis. Kviečiame laisvai komentuoti ir pildyti, atsižvelgsime kiek tik leis jėgos ir protai.

20 thoughts on “Mes sieksime

  1. “Kurti pasitikėjimu ir bendradarbiavimu paremtą visuomenę, gebančią kritiškai mąstyti“

    ar tai reiskia, kad dabar egzistuojancia visuomene laikote nesugebancia kritiskai mastyti?
    kazkodel abejoju, ar kurti kokia nors visuomene yra vienos partijos galioje. galima stengtis buti patiems saziningiems ir bendrabiaujantiems su ta visuomene, kad ji imtu pasitiketi. galbut tuomet zmones matydami, jog pasitikejimas ir bendradarbiavimas is tiesu gali buti naudingi (jei tai pavyks ir tikrai atnes naudos)i, patys ims mastyti tokiomis kategorijomis ir gyventi pagal tokias vertybes. bet tokia visuomene “sukurti“ jums vargu, ar pavyks. idomu, kokiomis priemonemis galvojate tai daryti?
    manau, jog toks teiginys galetu buti partijos puoselejamu vertybiu, o ne tikslu sarase.

    • Nepamenu kaip ir kelių žmonių įsitraukimu šis punktas išsirutuliojo, bet suprantu/sutinku, kad formuluotė “kurti visuomenę“ yra problematiška. tačiau ji įprasta ir suprantama, nusistovėjusi. tai nereiškia, kad po 5/15 metų reikės sakyti: “Šitą visuomenę sukūrė…………. partija“.

      Daryti skirtį tarp tikslų ir “puoselėjamų vertybių“ (o jei puoselėji, tai Sieki ar ne?) man atrodo šiek tiek – tuščiažodžiavimas. Apie ne/sugebančią kritiškai mąstyti to ir nedarysiu: gal užteks fakto, kad Lietuva (skirtingai nei Latvija) yra vienintelė pasaulio valstybė, kurioje Busho eitynės nesukėlė jokių protestų ar kritinių akcijų.

      kodėl manai, kad priemonių tam įveikti nėra arba apie jas pagalvojai pirmoji? :)

  2. Sutinku, kad galbut tureti vertybes ir tikslus gali buti tusciazodziavimas. Tiesiog tikslui reikia tuerti priemones, kad jis pats nebutu tusti zodziai. Bet jei jus tokias priemones turite, tuomet uzsiciaupiu :)
    Kodel i mano klausima atsakei klausimu? (kalbu, apie ta, kai klausiau kokiomis priemonemis) :)

    p.s. ar kartais manymas, kad visuomene, kurioje nori buti isrinktas, yra negebanti kritiskai mastyti, nepasako sio to ir apie kandidata? mano manymu, kritiskai mastyti gebantis zmogis neprivalo sekti jokiais protestuojanciais reksniais. ar nemanai, kad kritiskai mastantis zmogus gali, pavyzdziui, suvokti, jog is proetsto jokios naudos (jei jis neprotestuoja, nereiskia, kad palaiko). juk negalvoji, kad galima ugdyti kritiskai mastancia visuomene persant jiems savo vertybes? jie turi buti kritiski visko atzvilgiu, net ir tavo paties. nes antraip, reiskia, kad tu nesieki kritiskai mastanzios visuomenes, o tik tokios, kuri mastytu taip, kaip tu. juk turetum leisti jiems patiems nuspresti ir pasirinkti, ka palaikyti ir pries ka protestuoti.

    • Wau, ačiū kad atsakei. O aš atsakiau klausimu todėl, kad tavasis buvo retorinis (kiekvienas yra toks, kai užduodi jį jau po nuosprendžio, kad “vargu ar pavyks“).

      Matai, kalbi taip, lyg kritinis mąstymas būtų kažkokia “nežinoma žemė“, kurią dar reikia nuo nulio sugalvoti ir visiems svarstyti: ar čia reiškia, kad turi visur ir viską kritikuoti? bet ne protestuoti, nes tai tuščias rėkimas?

      manau pati kuo puikiausiai supranti ir pripažintum, kad taip nėra: protestų Lietuvoje nėra ne todėl, kad visi išmintingai sutaria, jog jie nėra konstruktyvūs, mažai efekto ir naudos. Protesto kultūra yra demokratinės visuomenės bruožas. O kad lietuvoj nematoma prieš ką protestuot ar “tame nematoma prasmės“, paneigsi vos užėjusi į delfi ar lryto komentarus. Kaip manai, ar iš jų “daug naudos“?

      Gal vis dėlto pabrėšiu dar kartą: Ne, kritinis mąstymas nėra “visur ir viską kritikuoti, net ir tave patį“. Tai gebėjimas priimti informaciją su distancija, ją reflektuoti; tai reiškia, kad paauglys, pažiūrėjęs marilyn manson klipą, nenusižudo, arba pažiūrėjęs sopranus, nenužudo penkių kitų žmonių. Gal tau atrodo, kad kritikuoti dabartinę LT visuomenę yra kažkaip arogantiška; bet ar tikrai? juk jos stigmas iškelia labai jau daug komentatorių: apie pilietinę brandą, išprusimą, protesto, tiksliau, prisitaikymo kultūrą, (vietoj to – energijos išleidimą bukiems delfikomentarams), homofobiją, kitus nepakantumus (skirtingai nei galima pagalvot iš tavo pateiktos logikos, jie žymi NEkritinį mąstymą), tačiau pakantumą neteisybei ir iškraipymams; jei žmogaus teisių ar soc. problemos tau nėra artimos;), žiūrėk į muzikinę kultūrą ar kino padėtį; o priemonių yra įvairiausių – nuo straipsnių iki tiesioginio ugdymo, kaip žinai, dabartinė sistema, nuo mokyklos iki univero, skatina ne kritiškai mąstyti, o iškalti punktus. Ar ne?

      • Nesupyk, bet tu mano klausimuose izvelgi dalyku, kuriu nera. 1. Nesuprantu, kodel manai, kad galvoju, jog kritinis mastymas yra nezinoma zeme. As tiesiog manau, jog kritinis mastymas negali buti isugdytas persant kokias nors vertybes. Jei zmones yra bukinami “bushishkomis“ vertybemis, tai lygiai taip pat jie bus bukinami ir ekologiskomis vertybemis, jei jos jiems bus brukamos, o ne siulomos diskutuoti. Mano manymu, tu bruki savo vertybes. Tau atrodo, jog basuoti uz uspaskicha (nezinau, kodel parasei apie tai i e-maila) yra savaime blogis ir tie zmones, kurie uz ji balsuoja yra nekritiskai mastantys. Blogis yra balsuoti uz ji, jei jis tau dave desros. Bet jei zmogus uz ji nubalsuoja pasveres visus argumetus ir ivertines juos savo vertybiu fone, “pazvelges i viska is distancijos“ – tai yra kritiskas mastymas ir igyvendinta teise pasirinkti. (tik dabar nesusijaudink ir nepradek galvoti, kad as uz uspaskicha. as uz teise pasirinkti. uz laisva valia, neitakota jokiu PR akciju ar uzsakomuju smegenu plovimu. zmogus turi mastyti ir rinktis pats. Tu ir kiti kandidatai turetumete tik pateikti savo argumentus, o ne tiketis, kad jie mastys taip, kaip tu)
        2. “visur ir viską kritikuoti, net ir tave patį”. si citata ne is mano teksto. tu mane perfrazavai ir visai negraziai. as rasiau buti kritiskiems visko atzvilgiu, tai reisia sugebeti “priimti informaciją su distancija, ją reflektuoti“ apie viska, net ir apie eokologines idejas. juk sutinki, kad ir ekologiniam surmuly labai daug vietos manipuliacijai, kuria neabejoju, kad daug kas naudojasi. todel ir cia reikia sugebeti islaikyti distancija.
        3. is ko nusprendei, kad zmogaus teisiu ir socialines problemos man neartimos?
        zodziu, susigalvojai daug dalyku ir i juos atsakei.
        laiske man rasei apie gera muzika, kad kucinskas ne muzika. kas nuspres, kas yra gera muzika? tu? ir vel nori brukti savo vertybes. leisk zmonems pasirinkti. kucinskas, beje, daug profesionalesnis muzikantas uz daugeli kitu, besitrinanciu scenoje ar kazkur po zeme. kad jis pasirinko toki stiliu atlikineti – jo reikalas.
        taip pat rasei, jog kritiskoje visuomeneje atsiras universitetu, kurie pateks i kazkokius ten pasaulinius reitingus. nejaugi manai, kad ten nera politikos, kad jei universitetas patenka i reitingus, tai jau rodo jame studijuojanciu zmoniu gebejima kritiskai mastyti. idealiam pasauly taip turetu buti- universitetas turetu butii laisvos minties saltinis. bet kai akademiku tyrimus remia tos pacios korporacijos (o jei ju neremia, tai tyrimai nevyksta), ka tau tai sako apie laisva minti?
        ir galiausiai lozungas, kad mokyklose mokoma tik kalti, o ne mastyti… is kur pas tave tiek pasitikejimo savimi buti tokiu kategorisku? ar tyrinejai, ar analizavai, stebejai situos dalykus? as nezinau ne vieno tyrimo, atlikto Lietuvoje, siekiant nustatyti, kiek mokykla ugdo mastanti zmogu? nesakau, kad tu klysti taip manydamas. gal ir is tiesu ta musu svietimo sistema zlugdo laisa prota. bet ar tu tikrai turi tai pagrindziancios informacijos, kad galetum taip kategoriskai teigti? mano manymu ne tik kritisko mastymo truksta zmonems, bet ir galejimo “atsakyti uz savo bazara“ :) visi baisiai megsta laidytis skambiom frazem.

  3. Nežinau, maniau, ir aš turiu laisvę rinktis, kurią kalbėseną viešinti, o kurią palikti privačiam laukui. Ką padarysi. Nežinau, ko mes čia priešinamės. Argi tu pati “irgi“ ne “prikuri“, kai kalbi, kad siūlome riboti laisves ar t.t. Absurdas. Apie švietimo sistemos stagnaciją irgi, (kaip ir kritinio mąstymo duobes) kalba daugybė žmonių, žr., pvz., G. Mažeikio pastaruosius interviu. Apie “ne artimos“, aš sakiau “Jei“, tiesiog bandžiau durti pirštu į platesnį ratą sferų. Žodžiu, suformuluok kritiką ir/ar pasiūlymų. Kol kas tokių nematau. Gal sutiksi, kad kiekvieną idėją kritikuoti už tai, kad joje nuo pradinio momento nesuformuluotas įgyvendinimo planas ir dargi jis neįgyvendintas iškart, nėra racionaliausia.

    • Ir – Taip, čia skambūs žodžiai, nes šios skiltys – specialiai-manifestukinio formato. Jis nereikalauja tyrimų ir grafikų, tačiau pilna temų, kuriose viskas akivaizdu ir be jų. Tai nereiškia, kad jų nebus.

  4. Be abejo, tu turi teise rinktis, ka kalbeti. Tiesiog agituojant uz zmoniu minties laisve nenuoseklu yra tiketis, kad ir kiti galvos, jog tik tavo vertybes yra teisingos, o kitos ne. Teisingu vertybiu nera.
    Viskas prasidejo nuo sakinio, kuris man pasirode tusti zodziai (berods tituliniame blogo puslapyje parasyta, kad laukiate kritikos). O visa kita – tebuvo diskusija. Man diskutuoti buvo idomu. Be abejo, gyvos diskusijos eliminuoja kai kuriuos nesusipratimus ir tuo paciu itampa, bet ir internete kartais nieko. Nepyk, jei ikyrejau.

    • Jei būtum įkyrėjus, neatsakinėčiau. Nesutinku, kad “nėra teisingų vertybių“ – arba absoliutus reliatyvizmas – juo labiau ne vertybė. Universalios “vertybės“ (dažniausiai šiuo žodžiu mojuojama taip, kad nesutinku nė su viena teze) iškristalizuotos pakankamai universaliuose socialinio elgesio kodeksuose/taisyklių rinkiniuose, nuo “nežudyk“ iki “negeisk“ ten kažko; bet lengvai galima susitart ir dėl daug platesnio sąrašo. O gal mes iš šio susirašinėjimo pasidarom kokią rašytinę diskusiją kokiam neformaliam leidinėliui, pvz. kad ir jaunimo-kultūriniam kuriam nors?

  5. Norėjau paklausti apie jūsų pozicija nežemiškų civilizacijų atžvilgiu. Ar pritariate nuslėpimui informacijos apie nežemiškų civilizacijų egzistavimą ? Taip pat noriu paklausti apie įvairuose informacijos šaltiniuose pasirodančios informacijos , dėl artėjančio Nibiru. Jeigu išties grėstų didelė katastrofa ir beveik visos Lietuvos užtvindymas- jūs tai slėptumėte nuo visuomenės, kad nekiltų panika? Tarkim jūs nieko nežinote, tai ar dėtumėte viešas pastangas sužinoti kaip iš tikrųjų yra? Jeigu iš tikro kiltų pavojus, ar tartumėtės iš anksto su kitomis valstybėmis dėl Lietuvos gyventojų persikraustymo į saugesnę vietą ? Ar informuotumėte gyventojus, kaip jie turėtų pasiruošti artėjančiai katastrofai?
    Taip pat pakalbėkime, apie bendruomenės teisių išplėtimą. Kaip pavyzdį galima pateikti Kazokiškių savartyną ar Lazdynų bendruomenę, kuri protestuoja prieš atliekų deginimo gamyklos statymą. Bendruomėnė manau turėtų teisę sustabdyti jiems nenaudingų projektų vykdymą. Taip pat tai padėtų sustabdyti ir kiaulininkystės komplektų plėtrą. Kodėl nekalti gyventojai turi uostyti kiaulidžių tvaiką, nuo kiaulidės srutos išvežiojamos po visą apylinkę, net 50 km spinduliu? Ir šie žmonės neturi teisės pasiskųsti niekam. Jeigu vilniečiams patinka šiukšlinti, kodėl jiems neįsirengus savartyno katedros aišktėje? Tegul susipažįsta su savo vartototojų kultūros pasekmėmis. Kodėl gyvenantys žemiau Vilniaus gyventojai , turi tenkintys užterštos kanalizaciniais vandenimis Nerimi? Taip pat galima kalbėti apie tų gyventojų, kurie iš vartotojiškų sumetimų naudojasi neekologiškais automobiliais ir kenkia ne tik sau bet ir nieko dietiems gyventojams, kurie naudojasi ekologišku ar nors visuomeniniu transportu, arba nori naudotis, bet neturi tam galimybių. Kaip jūs ruošiatės spręsti šuos visuomenės prieštaravimą?
    Taip pat nieko nerašote, apie švietimos , sveikatos sistemos reformą. Manau, ekoligiškas požiūris ir kito žmogaus teisių paisymas, morališkumas turi būti pati pirmasis švietimo sistemos uždavinys.
    Taip pat ką jūs manote, apie žmogaus teises į gyvybę, sveiką aplinką, sveiką maistą, turėjimą kur gyventi, pajamų maistui ir drabužiams, teisingą atlygį už darbą(teisę nebūti išnaudojamam kitų)? Gal jūs nesutiksite, bet visuomenė turėtų šiuos klausimus spręsti susitikdama bendruomenės susitikimuose. Kažkoks verslininkas ar magnatas neturėtų primesti savo nuomonės, kaip dabar vyksta. Juk sutiksite, kad dabartinė visuomenė tai vergų visuomenė, kur kiekvienas jos narys bijo , dėl savo padėties šioje visuomenėje? To neturėtų būti. Turėtų būti kitaip sakant ‘sveika’ visuomenė, kurios individai turėtų suprasti, kad jų gerbūvis priklauso, ne nuo to kokią jie vietą užima šioje visuomenėje, o nuo to ar tą gerovė pasiekia visus visuomenės narius. Žinoma, tokią bendruomenę sunku sukurti iš karto, bet įstatymai turi tą skatinti.
    Aš nežinau, kada tai istorijos bėgyje įvyko, kai daiktai tapo svarbesni už patį žmogų. Mūsų visi įstatymai gina daiktus, o ne patį žmogų. Daiktai ten traktuojami kaip vertingesni už patį žmogų. Manau, reikia keisti įstatymų sistemą ir į pimą vietą iškelti kaip vertybę žmogų su jo teisėmis į pilnateisį gyvenimą, kurį turi palaikyti ir pati visuomenė. Pavyzdžiui žemdirbys turi žemės ir augina žemės kultūras. Iš jo perka tuos produktus kažkoks gyventojas, kuris neturi žemės. Vieną dieną žemdirbys nusprendžia, kad tam ūkinkui gali neparduoti žemės produkcijos. Ir tą ūkininką gins įstatymas. O gyventojui teliks tik numirti badu, nes jis neturi žemės. Taip neturėtų būti, turi būti visų atsakomybė prieš visus ir verslas neturėtų pažeisti moralinių atsakomybės prieš visus principų.

    • Ačiū, gerb. Bendžiaminai. Nežemiškų civilizacijų atžvilgiu visada siūlau laikytis oraus, konstruktyvaus ir tolerantiško požiūrio. Detalesnių komentarų laukite po atitinkamo su jomis susitikimo.

      Kitos jūsų mintys irgi įdomios, t.y. mums svarbios problemos, į kurias čia išdėstėt užuominas. Bendruomenėms reikia suteikti teisines galias, pradedant nuo savivaldos lygmens. Pritariu ir dėl to, kad stambių verslininkų rankose dabar daugiau galios, negu derėtų; kad išnaudojamiesiems turėtų būti suteikta geresnė apsauga, galimybės, garantijos. Kai kurie šie elementai mūsų punktuose jau atsispindi, kitus, kaip švietimą (irgi paminėtą), kartu suformuluokime iki galo? Parašykite man į ekodirbtuves at gmail.com.

      • Norėčiau papildyti pasisakymą. Deja aš nesu formuluočių meistras.

        Švietimo sistema turi ugdyti morališkai atsakinga prieš visuomenę ir gamtą, visais atžvilgiais pilnavertę asmenybę, gebančią pasisakyti ir apginti savo nuomonę (dalyvauti visuomeninėje veikloje).

        Švietimo sistema taip pat turi užtikrinti žmogui persiklvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir nuolatinio savęs tobulinimo galimybę.

        Sveikata yra formuojama. Jeigu žmogus nuo pat mažų dienų būtų ugdomas maitintis sveikai ir gyventi fiziškai aktyviai , tai manau, neklėstėtų dabar taip cheminė formacija.

        Galima dar pasisakyti , kad nors nakties laiku būtu užtikrintas miegamuosiuose rajonuose ramus miegas, žaliosios vietos, kur žmogus galėtų sportuoti, važinėti dviračiu, kvėpuoti neužterštą orą, neužteršti ir neapsitverti vandens telkiniai su pležais.

        Yra toks dalykas kaip muzika ir kitokios vaizdinės priemonės kurią pasitelkus i galima daryti kažkokį psichologinį poveikį aplinkiniams. Galima iškelti tokį klausimą kokį poveikį daro mums viešose vietose skambanti muzika ir matoma reklama, tlevizija ir girdimas radijas ? Ar išities visa mus supanti informacija prisideda formuoti mus kaip pilnavertes asmenybes? Ar paprasčiausiai mums nedaro neadekvačios įtakos? Seniau visur buvo Lėnino ir darbo žmonių , kuriančių geresnį rytojų plakatai. Dabar reklamuojami daiktai . Juk jeigu yra kažkokia reklama, tai jinai turi prisidėti prie supratingesnės ir moralesnės visuomenės formavimo. Aš manau, kad neturi būti visvien, ką mes matome ir girdime aplink save, ar žemiausius mūsų jausmus skatinančią muziką ir vaizdus , ar iškiliausius klasikos pavyzdžius?

  6. Perskaiciau tikslus ir komentarus ir manau kad vienas pagrindiniu tikslu turetu buti kritiskos visuomenes ugdymas ir suteikimas galimybes visuomenei ne tik zinoti ka rinktis, bet ir tureti pasirinkima, kuris nebutu vien tik komercine ekologija (kaip cocacola su zaliu lipduku).

    Beje su visa pagarba turiu pasakyti kad iki kritiskos visuomenes mums dar laaaaaaabai toli. Be abejones as nekalbu apie individus, bet visuomene yra dauguma, o musu dauguma ne tik kad nieko nebando ar neiesko alternatyvu, bet nezino – apie daugeli problemu nera girdeje arba girdeje kazka migloto, netikslaus.
    O problemu sprendimas prasideda tada kai zmones atpazysta problemas ir ima dometis sprendimais. Nes politika idealiai turi atspindeti tautos valia, o jei tauta nemato problemos, tuomet siulymas ja spresti bus priimtas kaip laiko ir pinigu svaistymas.

    Kitas mano nuomone svarbus dalykas yra bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, Lietuvos ir uzsienio, nes pasaulyje yra daugybe puikiu iniciatyvu, kurios yra minimaliai funkcionalios todel kad dirba kiekviena savo akiratyje. As nesu tikra ar tai ieina i partijos darba, taciau manau kad tai yra svarbu. Eko sajudis siulo labiau iniciatyvu visuomenini pobudi, gyva ir veikiancia organizacija, ko as ir tikeciausi.

  7. Nesikartosiu. Prieš tai jau buvo paminėta: lozungu rinkinys, kuriuos rasime bet kurios LT partijos manifestuose. Pats partijos pavadinimas įpareigoja eiti ne pramintų takeliu- kodėl tuomet nurašinėjamos kitų partijų jau visiškai nustekentos frazės?

    • Norėjote nesikartoti, o vis dėlto kiek kartų pakartojote. Ačiū. Lauksime jūsų Konstrukcijų. kelių postų net nepraleidau, nes paklodės, be to, su nedaug racijos. Pirmiausia gal supraskite: matote idėją, o stebitės, kad kažkas kažkur nepaminėta. Negali pradinis etapas iškart tapti galutiniu, taip nebūna.

      • Nežinau. Ar viskas tvarkoje kai vienas žmogus nusprendžia kas turi/neturi racijos? Planuojate visada taip reaguoti į kiekvieną kritišką žodį? Kiek pamenu- keiksmažodžių ar rasinės neapykantos kurstymo ištrintuose postuose nebuvo. Skaityti ar ne paklodes- žmonės galėjo apsispręsti patys. Dabar gaunasi taip, kad taikomi dvigubi standartai: vienos paklodės atitinka standartą- kitoms per mažai racijos.

        Tai ką suprantu: matau idėją- ir nematau partijos programos. Per pusę metų ji dar neparuošta!!! Ko visiškai nesuprantu: kuriama partija- ir jokio veiksmo. Vyksta vos gyva diskusija dėl kelių standartinių frazių. Kelis šimtmečius planuojate kurti partiją? Laukiate kol tautos pasitikėjimą praras likusios iš beveik pusšimčio LT partijų, ir tik tuomet pradėsit veiklą? Gal norite lažintis, kad profesionaliai paruošti Žaliųjų partijos programą ir visą etc. pilnai pakaktų savaitės?

        Pradinis etapas negali iš karto tapti galutiniu tik vienu atveju: kai bandomas išradinėti tautiškasis dviratis. Tai visai normalus užsiėmimas laisvalaikiui. Tačiau politikoje- nieko blogiau nebūna. Ar nekilo tokia mintis: viskas seniai sugalvota, ir nieko kurti nebereikia. Tereikia pasiraitoti rankoves ir pradėti dirbti. Ieškoti kokio tai savito kelio- elementarus laiko gaišinimas.

        Nekelčiau bangų, jei ne vienas momentas: ruošiatės eksploatuoti žaliųjų vardą. O tai jau rimta. Vienas Jūsų atsakymas padėtų išvengti prievolės reguliariai trinti mano postus. Kaip vadinsis partija: Lietuvos Žaliųjų Sąjūdžio partija? Jei pavadinime yra tokia strateginė klaida- pasižadu daugiau nevarginti savo litanijomis.

  8. Galbūt antras punktas galėtų būti papildytas aspektu apie gamtos apsaugą.

    sieksime apsaugoti supančią aplinką ir gamtą. Sieksime kad neteisėta oro, žemės ir vandens tarša neliktų nepastebėta.(užtikrindami skaidrius kontrolės mechanizmus).

  9. as,tu,mes kartu suvokdami savo atsakomybe pries Zeme ir vedini pagarbos kiekvieno is musu nuomonei nepriklausomai nuo pasirinkto gyvenimo kelio ir minciu reiskimo formos sukursime kurybine erdve kurioje nebijant nuolat besikeiciancio pasaulio is musu tyru minciu gims gyva,zalia sirdis..

Palikti atsakymą: Šaukštas deguto Atšaukti atsakymą